fbpx
Nemokamas transportas nuo 49€. Perskaitykite taisykles ir sąlygas
Search
23/12/2023

Ką reikia žinoti apie plaukų tipus ir kodėl? 

Nuo senų laikų daugelyje kultūrų plaukams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Moterų plaukai buvo laikomi grožio, sveikatos ir moteriškumo, o vyrų – turto ir galios simboliu. Tų laikų mitai ir įsitikinimai jau tapo praeitimi, dabar kiekvienas pats renkasi, kiek laikytis madų ir tendencijų, tačiau kadangi plaukai lengvai pastebimi, jų sveika išvaizda neišvengiamai daro įtaką mūsų pasitenkinimui savimi ir šiais laikais. 

Laimei, plaukai neturi tiesioginės gyvybinės reikšmės bendrosios sveikatos požiūriu, tačiau jie išduoda mūsų įpročius, o pagal plaukų būklę galima daryti išvadas apie bendrą žmogaus sveikatą. Todėl prieš planuojant įsigyti draugės išgirtas priežiūros priemones, patartume įsitikinti, kad jos tiks ir jūsų plaukams. 

Kokio tipo yra jūsų plaukai? Plaukų tipas – tai plaukų struktūra, tekstūra, porėtumas ir elastingumas 

Rinkdamiesi odos priežiūros priemones atsižvelgiame į savo odos tipą, būklę ir gyvenimo būdą, o rinkdamiesi plaukų priežiūros priemones taip pat turime atsižvelgti į plaukų tipą ir jų būklę lemiančius veiksnius. Tai būtina, kad plaukai būtų prižiūrimi nei per daug, nei per mažai, būtų sveiki ir gražūs. 

Plaukai pagal tekstūrą skirstomi į tiesius, banguotus, garbanotus ir vingiuotus. Tačiau norint nustatyti unikalų plaukų tipą, reikia atsižvelgti ir į tokius veiksnius kaip plaukų struktūra, porėtumas ir elastingumas. 

Plaukų struktūra – kas tai yra, kodėl svarbu ją žinoti ir kaip ją lengvai nustatyti? 

Pagal struktūrą, t. y. plauko storį, plaukai skirstomi į tris kategorijas: plonus, vidutinius ir storus. Savo plaukų struktūrą verta žinoti, nes būtent nuo jos labai priklauso tai, kaip išsilaikys šukuosena ir kokias priežiūros bei formavimo priemones pasirinkti. Pavyzdžiui, ploni plaukai yra daug jautresni apdorojimui ir įvairioms priemonėms nei stori, jie yra daug jautresni pažeidimams, todėl svarbu naudoti priemones, kurios ne tik apsaugo, bet ir yra lengvesnės sudėties. 

Jei abejojate dėl savo plaukų tekstūros, yra paprastas būdas ją nustatyti – padėkite plauką ant lygaus paviršiaus ir palyginkite jį su siuvimo siūlu. Jei plaukas atrodo plonesnis nei siūlas, tikriausiai turite plonus plaukus. Jei plaukas storesnis, vadinasi, jūsų plaukai stori, tarpiniai būtų vidutinio storio plaukai. 

Bangos, garbanos, spiralės arba visiškai tiesūs plaukai – tai apibūdina plaukų tekstūrą 

Galbūt girdėjote posakį, kad garbanos atsiranda iš meilės. Bet ar žinote, kad tame yra ir dalelė tiesos? Dėl brendimo, nėštumo, žindymo ar hormoninių pokyčių gali pasikeisti ir plaukų tekstūra, o tai reiškia, kad kai kurie tiesius plaukus turintys žmonės vieną dieną gali virsti gražiais garbaniais. 

Žmogiška idealizuoti tai, ko neturime, nes kaip kitaip paaiškinti tai, kad garbanės svajoja apie tiesius plaukus, o tiesių plaukų savininkės dažnai stengiasi kaip nors suteikti plaukams daugiau paslankumo. 

Kad ir kaip būtų, pirmiausia reikėtų pajausti savo plaukus. Jei norite lengvai įvertinti savo plaukų tekstūrą, leiskite išplautiems plaukams išdžiūti nenaudodami kondicionieriaus, plaukų džiovintuvo ir kitų pagalbinių priemonių. Plaukai yra akivaizdžiai tiesios tekstūros, kai išdžiūvę jie yra be menkiausios bangelės, o jei jie išdžiūvę įgauna kad ir neryškią „S“ formą, tai yra banguoti plaukai. Išdžiūvę garbanoti plaukai atrodo tarsi spyruokliuojantys žiedai, o vingiuoti plaukai atrodo kaip įtemptos spiralės, kartais jie būna zigzaginiai ir, kai būna šlapi, gerokai susitraukia. Beje, priešingai paplitusiai klaidingai nuomonei, vingiuoti plaukai yra ypač trapūs ir jiems reikia ypatingos priežiūros, kad jie nelūžinėtų. 

Plaukų porėtumas, t. y. gebėjimas sugerti drėgmę 

Nesvarbu, ar jie ploni, ar stori, tiesūs ar garbanoti, norint turėti sveikus ir stiprius plaukus, reikia atsižvelgti į jų porėtumą. Plaukų porėtumas turi įtakos jų gebėjimui sugerti ir išlaikyti drėgmę. 

Išorinį plauko sluoksnį (arba kutikulę), saugantį plauką nuo pažeidimo, sudaro vienas ant kito išsidėstę žvyneliai, kurių kraštai esant sąlyčiui su vandeniu ar cheminėmis medžiagomis atsidaro ir leidžia pro šį sluoksnį prasiskverbti skysčiui, o paskui, skysčiui išdžiūvus, vėl užsidaro. 

Kai kutikulė sveika, plaukai yra stiprūs ir liečiant glotnūs. Jei jie yra šiurkštūs, sausi ir linkę lūžinėti, tai yra didelio porėtumo, pažeistų (chemiškai) plaukų, pavyzdžiui, šviesintų, požymis. Tokiu atveju patartina naudoti drėkinamąsias plaukų kaukes, aliejus ir nenuplaunamas priemones, kad būtų atkurtas plaukų drėgmės lygis ir išvengta naujų pažeidimų, taip pat reikėtų vengti karščio ir agresyvių cheminių procedūrų, nes jos gali dar labiau sausinti plaukus ir paskatinti jų lūžinėjimą. 

Mažai porėti plaukai yra glotnūs ir žvilgantys, mažai veliasi, jie, skirtingai nei porėti plaukai, labai gerai išlaiko drėgmę, tačiau dėl uždaros plauko kutikulės atstumia drėgmę ir reikalingas veikliąsias medžiagas. Kad ant plaukų nesikauptų priežiūros priemonės, mažai porėtus plaukus rekomenduojama plauti karštesniu vandeniu, kuris padeda žvyneliams atsidaryti. Priemones galima tepti ant drėgnų arba pusiau sausų plaukų, o kad jie netaptų sunkūs, geriau rinktis lengvesnes priemones. 

Norėdami patikrinti savo plaukų porėtumą, paimkite plaukų kuokštelį ir įdėkite jį į dubenį su vandeniu: jei jie nusileidžia ant dugno, jie yra labai porėti (sugeria visą drėgmę), o jei plaukioja vandens paviršiuje – tai mažai porėti plaukai. 

Plaukų elastingumas – ką tai reiškia ir nuo ko jis priklauso? 

Norint visapusiškai suprasti plaukų tipus, reikia aptarti ir plaukų elastingumą. Elastingumas yra tarsi plaukų sveikatos rodiklis, nes parodo plauko gebėjimą išsitempti, o paskui nesulūžus grįžti į pradinę formą. Kuo plaukai elastingesni, tuo geriau jie atrodo ir lengviau tvarkomi. 

Kad tai suprastume, žvilgtelėkime į plauko vidų. 90 proc. visos plauko masės sudaro korteksas, t. y. pluoštinė vidurinė plauko dalis (pluošto sluoksnis). Plaukų tvirtumas ir elastingumas priklauso nuo pluošto sluoksnio struktūros, todėl verta atkreipti dėmesį, kad dažymas, cheminis garbanojimas ir tiesinimas bei visos kitos ilgalaikės procedūros vyksta kortekse. 

Tačiau mažai elastingi plaukai yra trapūs ir linkę lūžinėti, tokiems plaukams sunku suteikti formą ir apdoroti chemiškai. Nes rezultatas neišlieka ilgai. 

Norėdami įvertinti plaukų elastingumą, paimkite drėgną kelių plaukelių sruogą, laikykite ją per vidurį arba prie pat galvos odos, kad jie neišsitrauktų, ir švelniai patempkite plaukus. Jei plaukai negrįžta į pradinę formą arba lūžta, jų elastingumas yra mažas. Jei po tempimo jie grįžta į natūralią formą, jie yra elastingi. 

Tikimės, kad suteikėme jums naujos ir įdomios informacijos bei įdomių atradimų, ir dabar galėsite vertinti savo plaukus naujai bei priimti labiau pagrįstus jų priežiūros sprendimus. 

Dėmesio! Jei to dar nepadarėte, rekomenduojame būtinai atlikti ir visus šiuos testus! 

Informacijos langelis:

  • Plaukai, kaip ir nagai bei oda, yra sudaryti iš pluoštinių baltymų, vadinamų keratinu. Plaukai susideda iš biologinių polimerų, kuriuose yra apie 80 proc. keratino baltymo (alfa keratino), 10–15 proc. vandens ir 5–10 proc. kitų medžiagų – pigmentų, mineralų ir riebalų. 
  • Vieno plauko storis svyruoja nuo dviejų iki keturių nanometrų – tai yra maždaug tokio dydžio, kaip pieštuku padėtas taškas. 
  • Vidutiniškai žmogus ant galvos turi nuo 100 000 iki 150 000 plaukų. 
  • Plaukai per mėnesį paauga apie 1,25 cm. 
  • Plaukai perduoda informaciją ir gali kai ką pasakyti apie savininką, pavyzdžiui, kokius vaistus jis vartojo ar kokia jo sveikatos būklė. 
  • Su amžiumi plaukų augimo fazės ilgis trumpėja, todėl plaukai auga lėčiau. 
  • Žiemą plaukai apsaugo nuo šalčio, o vasarą – nuo karščio. 
  • Šlapi plaukai gali išsitempti iki 50 proc., o vėliau susitraukti iki įprastos būsenos. Sausi plaukai gali išsitempti iki 1/5 savo ilgio. 
Jaga Facebookis